- prakapimas
- prakapìmas sm. (2) 1. Lnkv proga pasivaišinti, pasižmonėti: Jie įsimanė eit į mūsų šulnį gert; vis vyram toks prakapìmas: ar neatras geriant, ar negaus ir jie alaus Žml. Būk ramus, po Kalėdų atsiras prakapìmų: vestuvės, kas... Klov. Kai Antanas ves, ir man bus šioks toks prakapìmas Kair. 2. Snt, Krok aukštesnė vieta dirvoje, kur pirmiausia nutirpsta sniegas; prakopnė, protirpa: Ot kaip smarkiai leidžia sniegą: per vieną dieną visur prakapìmai tik juoduoja Šk. Jau prakapìmai yra, bus kur vyturėliui nusileisti Všk. 3. Šmotelis neužsėtas žemės tarp dirvos užsėtos vadinas prakapìmas, arba sėbiržė J.
Dictionary of the Lithuanian Language.